Į viršų
  • Skaitmeninė statyba
  • Projektai
  • Geriausias susisiekimo infrastruktūros BIM projektas – Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas –Marijampolė – Suvalkai ruožo nuo 72,50 iki 79,00 km rekonstravimo projektas Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas –Marijampolė – Suvalkai ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimo projektas
Geriausias susisiekimo infrastruktūros BIM projektas – Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas –Marijampolė – Suvalkai ruožo nuo 72,50 iki 79,00 km rekonstravimo projektas Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas –Marijampolė – Suvalkai ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimo projektas
Projekto vieta Projektavimo etapo pradžia ir pabaiga Užsakovas Projektuotojai
A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai AB Lietuvos automobilių kelių direkcija INHUS Engineering, UAB ir  HISK, AB (buvę AB „PANEVĖŽIO KELIAI“)

 

Esamos situacijos įvertinimui buvo atliktas projektuojamos teritorijos  skanavimas, o kur reikėjo papildomai patikslinti duomenis dar buvo atlikti geodeziniai matavimai. Apdorojus informaciją buvo sukurtas taškų debesis („Point cloud“). Iš taškų debesies buvo sukurti esamo paviršiaus 3D paviršiai (dalijimuisi tarpusavyje naudojamas XML formatas), sukurtos kertinių objektų 3D linijos (asfalto kraštas, kelkraščio kraštas, griovio dugnas…), topografinis planas (dwg formatu). 3D linijos taip pat buvo naudojamos triukšmo užtvarų modeliavimui.

Atlikus geologinius tyrinėjimus, buvo sukurtas geologijos modelis, kuriame pateikiami visi atlikti geologijos gręžiniai kartu su jų atributine informacija (koordinatės, gręžinio numeris, užfiksuotų gruntų storiai, pavadinimai, aprašymai…). 

Jau rengiant projektinius pasiūlymus, Autocad Civil 3D programoje, pasinaudojant parametriniais skersiniais profiliais buvo sumodeliuoti visi keliai (pagrindinis kelias, apjungiamieji keliai, jungiamieji keliai). Pagal tai buvo identifikuotos vietos, kur reikalinga koreguoti kelio ašį, išilginį profilį, kelio griovių, šlaitų sprendinius.

Šalia jau suprojektuotų kelio modelių, buvo sumodeliuotos visos sankryžos, nuovažos. Tuomet naudojant parametrinius skersinius buvo tikslinami visi projektiniai sprendiniai: tikslinamos ašys ir jų parametrai,  išilginiai profiliai, vandens nuvedimo sprendiniai. Keliai, sankryžos, nuovažos derinamos tarpusavyje naudojant Data Shortctus.

Modeliuojant triukšmo užtvaras reikėjo prisitaikyti prie nuolatos kintančio paviršiaus, todėl buvo panaudotas Rhino Grasshoper įrankis. Triukšmo užtvarų elementai buvo modeliuojami automatiškai pagal 3D linijas.

Modeliuojant viadukų, pralaidų konstrukcijas buvo sukurti ir taikomi sudėtingi parametriniai Tekla komponentai (plokščių, polių, rėmo konstrukcijų), kurie automatiškai sugeneruoja tiek elemento geometrija, tiek jo armavimą. 

Projektavimo metu buvo atliktas rekonstruojamo kelio ruožo triukšmo sklaidos modeliavimas ir vertinimas. Atsižvelgiant į tai parinkti ruožai, kur reikalingos papildomos triukšmo mažinimo priemonės (triukšmo užtvaros).  

   Pamačius Rhino Grasshopper galimybes, jis buvo panaudotas siekiant išgauti sudėtingos formos atramines sienutes, taip pat panaudotas žaliojo tilto tvoros modeliavimui.

  Tipiniams pasikartojantiems elementams sukurti komponentai bei standartiniai brėžiniai, mazgai, kurie taip pat sėkmingai pritaikyti naujuose projektuose.