BIM modelis buvo naudojamas koordinavimui su kitų projekto dalių modeliais. Buvo tikrinti susikirtimai su konstruktyvu, vamzdynų bei elektros instaliacijos modeliais, fasado modelis ruošiamas pagal architektūrinį modelį. Taip pat iš modelio buvo ruošiamos išrankos konkursinei informacijai. Pagal tą informaciją buvo parinkinėjama bei skaičiuojama elementus sudarančių komponentų statika, atliekami pirkimai, užsakymai, gamyba ir bus perduodama galutinio kliento naudojimui. Modelis mūsų žiniomis į miesto skaitmeninį modelį kol kas neįkeltas, tačiau bus keliamas ir naudojamas sketchfab platformoje, kur 3D modeliai sudedami į miesto vaizdą (pridėta nuoroda žemiau, su kol kas konstruktyvo modeliu). Taip pat modelis yra kas savaitę filmuojamas ir sekamas statusas.

BIM modelis buvo naudojamas pastato elementų sudalinimui, matmenų pririšimui prie pastato ašių ir bendrai patikrai dėl architektų vizijos įgyvendinimo. Pasitelkiant modelio informaciją buvo atliekami ir priimi sprendimai dėl medžiagų specifikacijų, panaudojimo efektyvumui. Pagal modelio išrankas buvo atliekamos projekto medžiagų ir gaminių efektyvinimo iteracijos ir galutinai priimti finansiniai sprendimai. Sumodeliuotų gaminių tipų, įvairovės informacija naudota kitų skyrių (pvz.: gamybos) darbų planavimu, išdirbių vertinimui, žmonių poreikio planavimui. Taip pat pastato fasadas privalo užtikrinti vandens, oro, šilumos ir akustinius reikalavimus. Todėl ypatingai svarbu išlaikyti griežtas tolerancijas, o tai lemia ypatingą dėmesį projektavimui ir detalėms. Kitu atveju gali nukentėti tiek pastato tvarumas, tiek energetinis efektyvumas.

Visa fasado geometrija buvo modeliuojama 3D erdvėje. Tai padėjo suvaldyti sudėtingas architektūrines formas, paruošti visą informaciją gamybai, susiderinimui su architektais. Pirminė geometrija buvo modeliuojama Revit platformoje, perduodama į Inventor programinę įrangą, ten geometrija papildyta, ir tokiu būdu gimė gamybiniai Inventor modeliai.

Pats pastatas nebuvo labai sudėtingos formos, tačiau jame buvo daug kampų. Pastato sudėtingumą lemia skirtingų konstrukcijų kiekis, bei jų sandurų kuriami architektūriniai ir konstruktyviniai sprendiniai. Pavyzdžiui vien skirtingų terasų pastate suskaičiuojama 30, todėl eksponentiškai auga ir techninio derinimo mazgų bei susikirtimų su kitomis disciplinomis kiekis.

BIM modelis buvo naudojamas nuo pat projekto pradžios. Jis naudotas optimaliam žaliavos profilių ilgių parinkimui pagal realias supjovimo galimybes. Taip pat modelis naudotas išrankų tiekėjo konkursavimo stadijoje paruošimui. Modeliavimo metu gauti maksimalūs komponentų gabaritai padeda tiksliau identifikuoti rizikingiausias vietas, kurios yra be galo svarbios atliekant skaičiavimus, pagal kuriuos parinkinėjamos medžiagos. Modelis taip pat padėjo geriau rasti sudėtingiausias technologiškai vietas, jas detalizuojant ir priiminėjant techninius sprendimus. Praktiškai visi fasado komponentai buvo detalizuojami iki pat gamybinės informacijos paruošimo 3D erdvėje. Tai palengvina suvokimą visiems projekto dalyviams.