Albinas Vaitkevičius

Projekto pakeitimų tikslinimas modelyje reikiamu metu ir nuolatinis informacijos atnaujinimas turi užtikrinti automatišką kainos perskaičiavimą bei suteikti galimybę bet kada pamatyti, kiek kainuoja statinys, jo dalis, konstrukcija ar elementas.

Ar sieksime, kad sąmata būtų sudaroma visiškai automatizuotai

Kaskart, kai pereinama į naują statinio projektavimo ir gyvavimo stadiją, keičiasi informacija apie jo kainą. Priežastis ta, kad apie statinį pradeda kauptis vis daugiau informacijos. Minimali informacija, gauta planuojant ir pagrindžiant investicijų poreikį priešprojektinėje stadijoje, keleriopai išauga rengiant projektinius pasiūlymus, atliekant statinio projektavimo darbus, organizuojant ir vykdant statybos darbus bei logistikos funkcijas. Pradinėje statinio modelio planavimo stadijoje galime tenkintis bendraisiais kainos apskaičiavimais, pagrįstais bendrais rodikliais, o vėlesnėse stadijose informacijos apie kainas detalumas turi atitikti modelio informacijos detalumą ir užtikrinti biudžeto planavimą pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką bei numatomus pirkimus.

Sąmatos kokybė tiesiogiai priklauso nuo modelyje sukurtų duomenų kokybės. Atsakingas požiūris į informacijos išsamumą, prievolė dalytis duomenimis su projekto komandos nariais bei operatyvus modelio tikslinimas – tai pagrindinės prielaidos, kad ekonominiai skaičiavimai bus atlikti remiantis patikima informacija ir sąmata atspindės tikrąją projekto modelio būseną. Priešingu atveju visos projekto klaidos neišvengiamai bus perkeltos į resursų sąnaudų apskaičiavimus, o toliau ir į sąmatinius kainos apskaičiavimus.

Ar šiandien galime pasiekti, kad sąmata būtų sudaroma visiškai automatizuotai? Ne viskas yra modeliuojama 3D, kai kurie elementai apskritai nėra modeliuojami. Galutiniuose sąmatos apskaičiavimuose taip pat būtina įvertinti išlaidas, kurios paprastai susijusios su statybvietės išlaidomis (darbų organizavimo, valdymo, darbų saugos, tiekimo ir kitomis statybvietės įrengimo bei eksploatavimo išlaidomis), taip pat netiesiogines išlaidas, prie kurių priskiriame pridėtines išlaidas ir pelno dalį, o tokios informacijos nėra 3D modelyje. Būtent galutinės sąmatos suformavimą šiandien reikėtų palikti profesionaliems ekonomistams.

Tačiau didelę dalį informacijos, reikalingos sąmatai sudaryti, modelyje turime. Privalome ją panaudoti tiesiogiai, nedubliuodami kiekių skaičiavimų, nerizikuodami suklysti. Kadangi modelis sujungia daugelio projekto dalyvių veiklos rezultatus, nuo kiekvieno projekto komandos dalyvio indėlio priklauso ne tik 3D modelio kokybė, bet ir tai, kokie bus suformuoti pagrindai vystant 4D, 5D modelius.

Informaciniai sąmatos sudarymo pagrindai

Lietuvoje plačiausiai paplitęs normatyvinis statybos kainos nustatymo metodas pagal statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus bei ekspertų rekomenduojamus resursų sąnaudų normatyvus ir periodiškai atnaujinamus kainynus, individualius resursų sąnaudų poreikio apskaičiavimus ir projektuose nurodytą statybos darbų skaičių. Šalyje naudojama sąmatinė duomenų bazė daugiau kaip du dešimtmečius kuriama ir palaikoma tik privačia iniciatyva.

Informacija, kuria šiandien galime disponuoti formuodami statinio modelio 5D dimensiją:

– per 40.000 statybos darbų sąnaudų apskaičiavimai bendriesiems ir specialiesiems statybos darbams,

– daugiau kaip 10.000 statybos produktų (medžiagų) kainynai,

– daugiau kaip 500 sustambintų statybos darbų kainynai,

– sustambinti kainynai pagal statinių paskirtis gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams,

– sustambinti kainynai inžineriniams tinklams, susisiekimo komunikacijoms bei kitiems statiniams.

Duomenų bazė, pagal kurią šiandien galime apskaičiuoti statybos darbų sąnaudas, apima daugiau kaip 40.000 darbų su aprašytomis darbų sudėtimis, apskaičiuotomis darbo, medžiagų, mechanizmų eksploatacijos normomis. Sąnaudų normatyvai apskaičiuoti technologiškai apibrėžtam statybos darbo vienetui ir išreikšti natūriniais įprastiniais svorio, tūrio, ilgio, ploto matais arba natūriniais sutartiniais matavimo vienetais.

Kita informacinės duomenų bazės dalis yra kainynai. Jie suformuojami ir atnaujinami atsižvelgiant į kainų pokyčius rinkoje ir apima gana didelę rinkoje siūlomų statybos produktų įvairovę tiek pagal asortimentą, tiek pagal produktų panaudojimo paskirtį, tiek pagal kokybines bei kitas specifines charakteristikas.

Pagrindinės medžiagų ir gaminių grupės kainynuose suformuotos visoms statinio konstrukcijoms įvertinus konstrukcinius, technologinius jų įrengimo ypatumus, alternatyvius statybos produktus bei sprendinių įgyvendinimo kainas.

Renkant informaciją kainynams, apklausiama 250–300 įmonių, analizuojamą nomenklatūrą sudaro daugiau kaip 300.000 produktų, į apibendrintą kainyną įtraukiamą nomenklatūrą apima apie 10.000 produktų, gaminamų Lietuvoje ar įvežamų ir realizuojamų mūsų rinkoje.

Geroji praktika skinasi kelią

Siekiant didesnių informacijos panaudojimo galimybių, žinių bazė, kurią sudaro statybos darbų sąnaudų normatyvai, statinių, statybos darbų bei resursų kainynai, formuojama debesijos (cloud) duomenų bazėje. Tokia bazė ateityje turėtų apimti ir projektų sprendinius bei tenkinti integracijos ryšius su kitomis sistemomis.

Debesijos duomenų bazė šiandien jau yra naudojama integracijai su projektavimo sistema Revit, Navis Works. Praktiškai realizuotas ir išbandytas informacinis-programinis projektavimo ir sąmatų sudarymo sistemų ryšys. Sąnaudų normatyvų priskyrimas atliekamas rengiant statinio modelį, o sąmatininkas, prisijungęs prie debesijos bazės, aktualią informaciją gali pasiimti iš modelio ir tiesiogiai panaudoti ją rengdamas žiniaraščius bei sąmatas.

Ko reikia, kad 5D BIM taptų norma

Praktikoje naudojamą duomenų bazę sąmatiniams skaičiavimams tikslinga susieti su bendru statybų klasifikatoriumi, kaip su pagrindiniu informaciniu pamatu, sujungiančiu statinio gyvavimo proceso informacinius srautus.

Duomenų bazės plėtojimą svarbu orientuoti į statybos sprendinių ir technologijų pažangą, naujų statybos produktų panaudojimo praktiką, taip pat į informacinių technologijų raidą.

Tik dirbdami sutelkę jėgas, sugebėsime atnaujinti ir adaptuoti informacinę bazę visaverčiams BIM poreikiams, užtikrinti įvairių informacinių sistemų, projektų, sprendinių bei registrų ryšius ir integraciją.