Į viršų
Skaitmeninių duomenų vertė

DALIUS GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius

Jau kurį laiką viešojoje erdvėje susiduriame su naujais terminais Pramonė 4.0 ir Statyba 4.0. Kaip galime paaiškinti šį pramonės brandos rodiklį? Statyba 4.0 – tai tendencijos, susijusios su procesų automatizavimu, gamyba bei apsikeitimu duomenimis visais statinio gyvavimo ciklais: projektuojant, gaminant elementus ir konstrukcijas, statant, statinį eksploatuojant. Statyba 4.0 yra sudėtinė ketvirtosios pramoninės revoliucijos dalis.

Pramonėje taikomi inovatyvūs sprendimai jau leidžia kurti virtualią fizinio pasaulio kopiją. Naudodamosi ja, kibernetinės sistemos stebi fizinius procesus ir savarankiškai priimta decentralizuotus sprendimus. O daiktų internetas leidžia kibernetinėms sistemoms bendrauti bei bendradarbiauti ir tarpusavyje, ir tuo pačiu metu su žmonėmis realiu laiku. Tai vyksta naudojant debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo. Tai – ne fantastinio filmo siužetas, o šiuolaikinės gamybos realybė.

Pagrindinis Statybos 4.0 komponentas yra skaitmeniniai duomenys. Turint prieigą prie realių duomenų visuose turto gyvavimo ciklo etapuose nuo projektavimo iki statybos ir eksploatacijos, galima valdyti laiko ir išlaidų efektyvumą, minimalizuoti klaidų ir avarijų skaičių. BIM taikymo procese sukaupta informacija yra pagrindinis komponentas, kurio išraiška – kokybiškai pagaminti produktai, pastatyti statiniai, sutaupyti eksploatacijos kaštai.

Skaitmeninių duomenų kuriama nauda praktikoje jau yra vertinama. BIM metodologija – geras instrumentas, padedantis sukurti virtualų skaitmeninį modelį, tik dar ne visada išnaudojamos visos jo galimybės. Dar dažnai skaitmeninio turto, atspindinčio sukurtą aplinką, kūrimas nėra pagrįstas realiais duomenimis.

BIM metodologiją paversti suprantamesne ir patrauklesne padeda pokyčiai, vykstantys skaitmeninant geografinės erdvės duomenis. Geografinės erdvės skaitmeniniai duomenys gali kurti ir vizualizuoti sudėtingus elementus, atspindėti realų pasaulį, kuriame kuriamas projektas. Jie taip pat leidžia kurti „skaitmeninį dvynį“ – skaitmeninę fizinio turto versiją, pagrįstą realiu pasauliu. BIM taikymo procese sukaupti skaitmeniniai duomenys ir virtualaus modelio palaikymas tampa tokie pat svarbūs, kaip ir fizinio statinio priežiūra. Modelyje sukaupta informacija apima ne tik pastatytą, bet ir gamtinį pasaulį, įskaitant mūsų sąveiką su bendra fizine aplinka, kurioje mes gyvename.

Visuomenės branda ir supratimas, kad BIM potencialas gali būti išnaudotas daug labiau, turės dramatišką įtaką kiekvienos valstybės vystymuisi. Visuomenei ir valdžios institucijoms šiandien būtina keisti mąstymą, nes BIM metodologija reiškia, kad visos projekte dalyvaujančios šalys, projektuodamos, statydamos ir eksploatuodamos statinį, dirba ir naudoja tą pačią BIM duomenų aplinką, o ne atskirus modelius ar surinktus duomenis. BIM modelio duomenų išsamumas ir integralumas leidžia taikyti automatizuotą duomenų analizę. Tai keičia turto valdymo principus, nes visuomenė priimti sprendimus vis dažniau patiki dirbtiniam intelektui.

Duomenis būtina susieti 

Informacija apie turtą – tai duomenys, iš skirtingų informacijos šaltinių sukaupti į vieną susistemintą informacinį modelį. Naujausia turto valdymo praktika rodo, kad labai svarbu vertinti ir turto aplinką. Šiam tikslui įgyvendinti aljansas „buildingSMART“, kurio Šiaurės Europos šalių grupei priklauso ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“, kuria taisykles ir standartus, kuriais vadovaujantis įgyvendinami skaitmeniniai miestų modeliai.

Lietuvoje didžioji dalis turto valdymo sistemų dar yra lokalios, disponuoja neišsamia informacija ir yra jokiais ryšiais nesusietos su kitomis informacinėmis sistemomis. Lietuvos nekilnojamojo turto savininkai BIM kol kas naudoja tik kaip trimačio modeliavimo įrankį, naudingą projektuojant ir statant. BIM dar nenaudojamas turto valdymo metu sukuriamai informacijai surinkti ir kaupti bei analizuoti ir vertinti daug platesniame kontekste. Vis dėlto ir kitose Europos Sąjungos valstybėse dar vyrauja suvokimas, kad BIM yra sutelktas į projektavimą, geometrinį komponentų vaizdavimą, statybą. Retai visapusiškai suprantama BIM nauda valdant turtą.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse vis dar nemažai atvejų, kai BIM vystymo etapuose sukaupta informacija neperduodama turto savininkui – dažnai ji lieka projektuotojo ar statytojo nuosavybėje. Taikant BIM surinkti skaitmeniniai duomenys turi būti perduoti savininkui dėl daugybės praktikoje patikrintų priežasčių. Pavyzdžiui, kadangi infrastruktūros projektų statybos laikotarpis dažnai yra ilgas, nutinka taip, kad dėl ekonominių ar politinių priežasčių statyba sustabdoma, o prarasti informaciją tokiu laikotarpiu finansiškai labai nuostolinga. Dar viena pasitaikanti priežastis – vykdant projektą, atsiranda naujų proceso dalyvių, konsultantų, statybininkų, gamintojų ir ekspertų, o su jais sutartys gali būti sudarytos skirtingais BIM modelio naudojimo etapais. Tuomet labai svarbu, kad informacija, gauta iš šių proceso dalyvių, į informacinį modelį būtų perkeliama ne padrikai, o struktūrizuotai, kaip išsamūs duomenų modeliai. Paprastai infrastruktūros statyba susijusi su anksčiau įgyvendintais projektais, tad svarbu ir tai, kad ši informacija būtų saugoma, valdoma ir perduodama efektyviai bei tiksliai. Svarbu, kad turto objektų metaduomenys būtų užrašyti detaliai ir išsaugoti. Ir tai tik kelios pagrindinės duomenų perdavimo turto savininkui priežastys.

Yra ir kita labai svarbi aplinkybė. Jei turto savininkas turės skaitmeninius duomenis ir statinio informacinį modelį, valdydamas turtą, jis galės pasinaudoti ISO 55000 grupės standartais.

Paprastai turtas įsigyjamas ar statomas siekiant komercinės naudos ar verslo tikslų, todėl verslo reikalavimai yra skaitmeninių duomenų ir informacijos apie kuriamą turtą kaupimo pagrindas. Dėl šios priežasties bet koks projektas, kuriame taikoma BIM metodologija, turi prasidėti nuo verslo reikalavimų rinkinio.

Skaitmenizavimas lemia konkurencinį pranašumą

Didžiojoje Britanijoje BIM ekspertų sukaupta patirtis leido daryti išvadą, kad aktualizuotos informacijos pateikimas į statinio skaitmeninį informacinį modelį tenkinant kiekvieno etapo reikalavimus gyvavimo cikle veikia taip pat, kaip turto informacijos DNR. T. y. bet kuriuo etapo metu turto savininkas gali peržiūrėti informacijos grandinę ir rasti problemos priežastį. Tai reiškia, kad informacijos pateikimas turi būti tęstinis ir remtis informacijos reikalavimais ankstesniame tiekimo etape.

Lietuvai ruošiantis pradėti BIM taikyti masiškai, būtina jau dabar keisti teisinį statybos reguliavimą. Sąvoka „statinio gyvavimo ciklas“, samprata apie skaitmeninius duomenis, kaip turtą, turi atsirasti statybos teisėje. BIM metodologijos taikymas įpareigoja statybos teisiniame reguliavime visiškai pakeisti iki šiol Lietuvoje taikytus projektavimo, statybos, eksploatavimo procesus. Skaitmeninimo ignoravimas ir atidėliojimas yra klaida, kurią politikai, deja, šiandien daro dažnai.

Pasaulio statybos rinkose, statybos pramonėje jaučiamas didelis skaitmeninimo pakilimas. Nesvarbu, kuriame pasaulio krašte yra verslas, kokia jo konkurencinė padėtis ar našumas, – įmonės paprasčiausiai nebeturi kito pasirinkimo. Jos privalo spręsti gyvybiškai svarbų klausimą – veiklos procesų skaitmeninimą.

Tiek ES valstybėse, tiek Šiaurės Amerikoje ar Azijoje dirbančios kompanijos, kurios anksti pradėjo plėtoti ir įgyvendinti savo skaitmeninimo strategiją ir nukreipė dėmesį į pažangiausias technologijas bei skaitmeninius metodus, tampa produktyvesnės ir efektyvesnės – jos tampa nugalėtojomis. Kita vertus, bendrovės, ignoruojančios skaitmeninimą, rizikuoja atsilikti nuo savo konkurentų. Tai esminė priežastis, dėl ko galima prarasti verslą.

Informacinės struktūros ir skaitmeniniai duomenys – XXI a. paradigma. Šiandien vis akivaizdžiau, kad informacijos apdorojimo greitis ir laiku priimti sprendimai tampa pagrindiniu konkurencinio pranašumo faktoriumi. VšĮ „Skaitmeninė statyba“, dirbdama kartu su gausia aljanso „buildingSMART“ narių bendruomene, siekia šviesti Lietuvos statybos sektorių ir sudaryti prielaidas skaitmeninėms technologijoms prigyti Lietuvos rinkoje.

 

Kiti straipsniai
BIM modelis išgrynina projekto sąmatą

Statinio informacinis modeliavimas (BIM) šiandien jau nėra nauja sąvoka. Apie…

BIM standartai – kurį kelią renkasi Lietuva?

Statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) tapo procesu,…