Į viršų
Septynios lietuviškųjų BIM projektų ydos

Užsakomasis UAB „Intelligent BIM solutions“ straipsnis iš almanacho „Skaitmeninė statyba 2017“

BIM projektų Lietuvoje sparčiai daugėja. Vieni juos inicijuoja tik norėdami rasti geometrinius elementų susikirtimus, kiti tikisi geresnio informacijos valdymo bei proceso efektyvumo. Deja, didelė dalis projektų nesuteikia lauktos naudos, procesai stringa, BIM naudojamas tik projektavimo etape, o statybos etape jo atsisakoma. Daugeliu atveju nusiviliama rezultatais ir susidaro nuomonė, kad BIM metodika nėra išbaigta, todėl grįžtama prie senų darbo organizavimo metodų.

Tačiau BIM projektų valdymas yra naujas procesas – naujas darbo, informacijos bei komunikacijos organizavimas. Natūralu, kad ir projekto iniciatoriams, ir vykdytojams trūksta žinių bei patirties, o nusistovėjusių standartų dar nėra. Tad kokias nuolat pasikartojančias problemas bei klaidas, žlugdančias BIM projektus, pastebi patyrę „Intelligent BIM Solutions“ BIM projektų vadovai?

Kas skiria BIM vadovą?

Pirmoji problema ta, kad BIM projekto vadovo funkcijos bei atsakomybės dažnai suvokiamos neteisingai bei ribotai.

BIM vadovas – projekto informacijos kūrimo ir keitimosi, bendravimo proceso organizatorius. Už informaciją jis atsakingas ne tik projektavimo, bet ir statybos etape. BIM vadovas pagal standartą PAS 1192-2 skiriamas jau projekto inicijavimo etape ir savo funkcijas vykdo iki statinys priduodamas. Todėl projekto vadovas turėtų būti samdomas užsakovo ir atstovauti būtent užsakovui.

„Kai BIM vadovas priklauso projektuotojų komandai, jis gali jausti pareigą ar spaudimą dangstyti komandos klaidas ir vėlavimus, koreguoti ar atnaujinti informaciją serveryje“, – sako BIM vadovė Virginija Jatkauskaitė.

„Užsakovas pats ne visada turi laiko ar kompetencijų kontroliuoti BIM projekto vykdymą, todėl projekto vadovas dirba pagal reikalavimus, suderintus su užsakovu, – papildo BIM vadovas Nerijus Kurcevičius. – Labai svarbu, kad už BIM atsakingas asmuo turėtų užsakovo įgaliojimus, galėtų motyvuoti komandą ar taikyti nuobaudas ir taip valdyti visą darbo procesą.“

BIM tikslų neapibrėžtumas

„Pradėję dirbti viename projekte, turėjome užduotį modelyje sužiūrėti konstruktoriams reikalingas angas, bendruosius susikirtimus, – prisimena V. Jatkauskaitė. – Tačiau, įsibėgėjus projektui (ir greičiausiai supratus modelio vertę), atsirado vis daugiau prašymų nurodyti modelyje vienus ar kitus sprendinius. Tokie dalykai turi būti nustatyti pačioje pradžioje.“

Jei užsakovas nežino, kodėl užsako BIM projektą, tampa neaišku, koks turi būti detalumas, kiek ir kokios informacijos turi būti modelyje, ar ji bus naudojama ir kaip statybos procese ir t. t. Todėl labai svarbu apibrėžti BIM tikslus, į kuriuos atsižvelgiant formuluojami aiškūs ir pagrįsti BIM reikalavimai. Taip išsprendžiama ir perteklinių BIM reikalavimų problema, nesudėtinga paaiškinti projekto dalyviams, kodėl yra vienas ar kitas reikalavimas. Jei tikslai neaptariami iš pat pradžių, užsakovas gali pats pradėti keisti reikalavimus jau vykdant projektą, o tai sukelia papildomų rūpesčių ir daugiau darbo visiems projekto dalyviams.

Pasiruošimas BIM projektui

„Kiek teko dirbti su BIM projektais, visuomet patenku į patį darbų įkarštį, dėl ko galiausiai komanda nebespėja priimti naujos informacijos ir vykdyti reikalavimų. O mokytis vykdant projektą laiko nenumatyta“, – pastebi V. Jatkauskaitė.

Dažna problema ta, kad užsakovai pirma pasirenka projektuotojus ar statybininkus, o tik vėliau kelia BIM reikalavimus. Atsiranda rizika, kad projekto komanda gali neturėti reikiamų kompetencijų iškeltiems reikalavimams. Arba būna, kad sutartyse žodis BIM tik paminimas, bet nenurodomi detalūs reikalavimai ir taisyklės. Rezultatas – tiekėjai nepasiruošę, o ir pagrindo ko nors iš jų reikalauti nėra.

Visgi BIM projektas turi prasidėti nuo tikslų ir reikalavimų projektui bei komandai. Tik tada pagal iškeltus BIM reikalavimus turėtų būti vertinama paslaugų tiekėjų kvalifikacija ir formuojama komanda.

„Labai svarbu, kad nebūtų peršoktas pasiruošimo projektui etapas. Jis turi būti atidžiai ir smulkiai išnagrinėtas, komanda turi būti supažindinta su taisyklėmis, reikalavimais, komunikacijos ir dokumentų saugojimo sistema. Būtina iš anksto išbandyti keitimąsi informacija, IFC importą ir eksportą pagal suderintas koordinates, komunikacijos platformas“, – praktiniais patarimais dalijasi N. Kurcevičius.

Kodėl ydinga ruošti projektą 2D aplinkoje, o tada perkelti į 3D?

BIM vadovai nuolat susiduria su nuostata, kad greičiau paruošti projektą 2D aplinkoje, o tada, norint jį įvertinti, perkelti į 3D. Galbūt brėžinių reikalauja užsakovas ar kiti projekto dalyviai („3D palauks“) arba manoma, kad inžinieriams užtenka kompetencijos rezervuoti vietas sistemoms 2D (spausdintuose) brėžiniuose. Galiausiai statybvietėje atsidūrusiais brėžiniais remiasi tiek statybininkai, tiek montuotojai, o 3D modeliai nenaudojami. Dėl šių priežasčių V. Jatkauskaitės praktikoje buvo šachtų, kuriose netilpo vamzdynai, nors modelyje viskas buvo gerai; koridoriuose yra tekę permontuoti dalį trasų, nes 2D brėžiniuose vamzdynai buvo pririšti vienaip, o tikrinamame modelyje – kitaip.

„Paruošti 3D modelius iš 2D brėžinių užtrunka ir papildomai kainuoja, taip pat yra didelė rizika, kad brėžiniai bus pakoreguoti, o 3D modelis – ne. Statybos metu nei papildomo laiko, nei pinigų nėra. Tad ar ne protingiau būtų iš karto projektuoti 3D aplinkoje ir taip išvengti problemų? Be to, 3D modeliai suprantamesni darbininkams, kyla mažiau nesusipratimų“, – svarsto „Intelligent BIM“ vadovas E. Beržanskis.

Elementų klasifikavimas

Dar viena problema – statinio elementų informacijos klasifikavimas. Problema kyla tuomet, kai tą patį objektą, pvz., koloną, vieni vadina vienaip, kiti – kitaip. Tuomet projekte informacija apie tai, kiek ir kokių kolonų yra, būna klaidinga. Taip pat būna ir atvirkščiai – skirtingiems elementams priskiriamas tas pats pavadinimas. Taigi, jei kiekviename naujame projekte kuriami nauji pavadinimai, o projekto dalyviai naudoja skirtingas kvalifikavimo sistemas, gauname tikrą informacinį chaosą. Visa tai daro įtaką kiekių skaičiavimams, sąmatų sudarymui bei pirkimų ir gamybos procesams. Dažnai BIM suprantamas kaip gražus 3D vaizdinys, tačiau visa BIM esmė yra susisteminta informacija.

Nėra bendros informacijos platformos

Dar viena dažna problema – keletas skirtingų informacijos talpyklų ar pasidalijimo būdų. Informacija gaunama elektroniniu paštu, laikinomis nuorodomis sukeliama į projektuotojų serverį ar užsakovo nurodytą vietą. Galiausia tampa labai sudėtinga rasti aktualią ir teisingą informaciją. Šią problemą lengvai išspręstų viena projekto dokumentacijos laikymo vieta.

Kita kliūtis – skirtingos dokumentų, brėžinių ar modelių versijos. Visi turėtų naudoti ir dirbti naudodami naujausią informaciją (vieno dokumento principas). „Viename projekte, jau statybos stadijoje, architektai po atliktų korekcijų įkėlė modelį tik į savo serverį. Visi kiti, neturėdami atnaujintos informacijos, dirbo remdamiesi sena architektūra. Statinio konstrukcijos jau buvo pagamintos ir architektams teko viską perdaryti“, – nemalonia patirtimi dalijasi N. Kurcevičius. Panašiai yra ir su brėžinių versijomis – projektai pradedami nesuderinus dokumentų komunikacijos ir valdymo tvarkos. Tai – tiesiog laiko ir lėšų švaistymas.

3D Modelio prieinamumas statybvietėje

Šiuo metu vykstančiame projekte statybvietėje iš esmės vadovaujamasi 2D (spausdintais) brėžiniais. BIM vadovų nuomone, labai svarbu išvengti interpretacijų skaitant brėžinius (ypač, kai darbo brėžiniai sunkiai įskaitomi dėl informacijos kiekio). Būtų dar geriau, jei statybininkai ir montuotojai galėtų naudotis planšetiniais kompiuteriais – matant 3D vaizdą, peržiūrėti elementų informaciją ar ją valdyti (matuoti, pjauti ir pan.) daug paprasčiau ir greičiau. Atsispausdinti brėžinius ne tik užtrunka, bet ir kainuoja. Tarptautinė įmonė „Skanska“ nustatė, kad projekto vadovas dėl brėžinių vidutiniškai per mėnesį sugaišta net dvi dienas. O naudojant planšetinius kompiuterius ir projekto informacijos valdymo programas (tokias kaip „Trimble Connect“), galima peržiūrėti bet kuriuos dokumentus, brėžinius ar modelius. Be to, išsprendžiama ir kita problema – galima įsijungti visų projekto dalių 3D modelius, o 3D vizuali informacija suvokiama greičiau ir tiksliau, tad darbininkui nebereikia inžinieriaus paaiškinimų.

Kaip organizuoti sėkmingą BIM projektą?

Turime suprasti BIM struktūros ypatumus, tinkamai pasiruošti naujovių diegimui ir įtraukti į projekto komandą patirties turinčius BIM vadovus bei konsultantus. Reikalingas tiek užsakovo, tiek vykdytojų vadovybės supratimas bei dėmesys.

„Kompetentingų BIM vadovų nėra daug, ir juos renkantis būtina įvertinti konkrečią BIM vadovo patirtį. Rengdami mokymus, siekiame pateikti itin daug praktinių BIM naudojimo pavyzdžių. Be to, suprasti BIM metodiką bei organizaciją reikia ir užsakovui – visgi nuo jo priklauso didelė dalis projekto sėkmės. Todėl „Intelligent BIM Solutions“ paruošė atskiras BIM projektų organizavimo trijų dienų mokymų programas BIM projektų vadovams, projektų užsakovams ir tiesiog BIM informacijos naudotojams. Per šiuos mokymus išdėstoma viskas, ko reikia projekto organizavimui, ir net supažindinama su specialiomis BIM vadybos technologijomis, tokiomis kaip „LOD Panner“, „Trimble Connect“, „Solibri“ ir kt.

Praktika rodo, kad mokymų nepakanka, nes kiekvienas projektas turi savo specifiką, tad geriau įgauti patirties pirmąjį projektą vykdant kartu su profesionaliu konsultantu – taip išvengiama klaidų bei nesklandumų“, – teigia „Intelligent BIM Solutions“ vadovas E. Beržanskis.

Kiti straipsniai
BIM proveržis: nuo mokslinių tyrimų iki skaitmeninio miestelio prototipo

Dar visai neseniai atskiriems statybos procesams – skaičiavimams, projektavimui, sąmatų…

Architektai – lyderiai ar sekėjai?

Architektai retai tampa inovacijų lyderiais. Net dabar, 2018-aisiais, mes savo…