Dr. Vaidotas Šarka
2012 m. Europos Komisijos komunikate „Statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus konkurencingumo strategija“ įvardyta, kad statybos sektoriaus veiklos rezultatai daro didelę įtaką visos ekonomikos raidai, t. y. sukuria beveik 10 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir apie 20 mln. darbo vietų (daugiausia mažose ir labai mažose įmonėse).
Tačiau globaliu mastu statybos sektoriaus efektyvumas ir jo technologinis bei organizacinis tobulėjimas labai atsilieka nuo kitų gamybos sektorių, sparčiai diegiančių informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) pasiekimus.
Pažangiausių Lietuvos statybos sektoriaus projektavimo, statybos ir gamybos įmonių pastangomis statybos sektoriaus eksportas po 2008 m. ekonomikos krizės gerokai išsiplėtė į Vakarų Europos (Švedijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos) ir kitas rinkas.
Kartu ši plėtra, ypač į Skandinaviją, atskleidė būtinybę diegti inovacijas, mažinančias technologinį atsilikimą ir didinančias Lietuvos statybininkų konkurencingumą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. balandžio 30 d. priėmė nutarimą Nr. 411 „Dėl prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos patvirtinimo“. Jame kaip vienas krypties „Energetika ir tvari aplinka“ prioritetų įvardytas skaitmeninės statybos sprendimų taikymas mažai energijos naudojančių išmaniųjų pastatų kūrimui ir naudojimui siekiant pakelti inovacijų ir konkurencingumo lygį.
Natūraliai kyla klausimas, ko turime (ar galime) mokytis ir kieno patirtį perimti, siekdami statybų sektoriaus pažangos globalioje konkurencinėje aplinkoje?
2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje paskelbtame pažangiausio vystymosi šalių dvidešimtuke yra net 15 Vakarų Europos šalių, tarp jų – visos Skandinavijos valstybės (1 – Norvegija, 5 – Danija, 6 – Švedija, 11 – Suomija). Vadinasi, pagrindinės Lietuvos statybos sektoriaus eksporto rinkos yra tarp pasaulinėse statybų sektoriaus skaitmeninimo lyderių.
„buildingSMART“ skėtis
Tarptautinis aljansas „buildingSMART International“ (www.buildingsmartalliance.org) yra bene pagrindinė pasaulyje organizacija, taikanti statybos sektoriaus skaitmeninimo ir atvirų formatų bendradarbiavimo bei standartizavimo principus.
Aljanso skyrius „buildingSMART Nordic“ vienija Daniją, Švediją ir Suomiją, taip pat yra skyriai Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje, Beniliukso šalyse, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Australijoje, Singapūre ir Malaizijoje.
Nuo 2015 m. Lietuva (atstovauja VšĮ „Skaitmeninė statyba“) ir Estija stebėtojų teisėmis yra „buildingSMART Nordic“ grupės narės.
„buildingSMART Nordic“ skyrius koncentruojasi į BIM/IFC ir susijusių standartų kūrimą ir diegimą nacionaliniuose projektuose (demonstracinių projektų įgyvendinimas), švietimą bei mokymus, programinės įrangos sertifikavimą bei kitą skaitmeninimo veiklą.
Viso aljanso kuriami sprendimai apima statybos sektoriaus techninius, komercinius ir kultūrinius aspektus.
„buildingSMART International“ yra sudaręs darbo grupes pagal skirtingas techninių sričių (pastatų, produktų, technikos ir infrastruktūros) grupes bei pagal specifinių poreikių turinčių BIM užsakovų (oro uostų, statybininkų, teisinio reguliavimo, geležinkelių, kelių, tiltų, ligoninių ir tunelių) grupes.
Aljanso veikloje aktyviai dalyvauja valstybės užsakovai, kiekvienoje srityje formuojami įvairūs bandomieji projektai. Praktiškai visose išsivysčiusiose šalyse tam skiriamos valstybės biudžeto ir įvairių plėtros fondų lėšos.
„EU BIM Task Group“
Europos Sąjungos BIM darbo grupė („EU BIM Task Group“) – Europos viešojo sektoriaus užsakovų susivienijimas, skirtas prisidėti prie pasaulinio lygio skaitmeninės statybos sektoriaus plėtros.
Grupė vienija skirtingus viešojo sektoriaus atstovus, įskaitant valstybės turto savininkus, infrastruktūros operatorius, patarėjus politikos klausimais ir pirkėjus.
Grupės tikslas – pasiųsti žinią viešajam sektoriui apie geriausią BIM praktiką Europoje. Grupė parengs vadovą, kuriame bus surašyti bendri principai ir patirtys įvedant BIM į nacionalinės politikos ir pirkimų sistemas. Be to, grupė siekia nustatyti bendrus tikslus ir suformuoti bendrą strateginę Europos statybos sektoriaus modernizavimo panaudojant BIM viziją.
ES BIM darbo grupė pirmą komiteto posėdį surengė Briuselyje 2016 m. sausio 19 d. Europos Komisija ES BIM darbo grupei skyrė dvejų metų finansavimą (2016–2017 m.), kad būtų sukurtas Europos tinklas, orientuotas į bendrą BIM naudojimą viešuosiuose projektuose.
Grupės vadovas Adamas Matthewsas sakė: „Kaip grupė, mes tikime, kad galime parodyti, jog viešasis sektorius gali vesti Bendriją į priekį ir sukurti atvirą bei konkurencingą skaitmeninės statybos sektorių.“
FIEC BIM darbo grupė
2016 m. birželio 17 d. Europos statybos pramonės federacija (angl. European Construction Industry Federation, FIEC) per kasmetinę konferenciją paskelbė apie sudaromą BIM darbo grupę. Šio darinio tikslas – padėti FIEC nariams, nacionalinėms statybos federacijoms ir asociacijoms dalytis gerąja BIM taikymo praktika su rangovais, taip pat užtikrinti, kad BIM tema sulauktų deramo dėmesio Europos Sąjungos institucijose.
FIEC skatina viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą BIM projektuose bei remia Europos rangovus, jau pirmaujančius BIM srityje. Anot BIM darbo grupės iniciatorių, skirtingos Europos šalys šioje srityje progresuoja skirtingai. Manoma, kad FIEC galėtų būti partneriu, kuris padeda įmonėms, dar tik pradedančiu diegti BIM. Taip pat tikimasi, kad FIEC padės bendradarbiauti skirtingoms įmonėms, kad statybų sektorius Europoje būtų kuo mažiau susiskaidęs.
FIEC – organizacija, atstovaujanti Europos statybos pramonės interesams Europos institucijose. FIEC vienija 29 narius iš 26 valstybių, tarp jų yra ir Lietuvos statybininkų asociacija.
