Prof. dr. Sigitas Mitkus
Jei mitologinė teisingumo deivė Temidė galėtų nuspręsti, kaip reikia tvarkytis statybų sektoriuje, ji rinktųsi statinio informacinį modeliavimą BIM, nes tai lemtų, kad teisminių ginčų būtų kur kas mažiau.
Teisininkai rekomenduoja BIM
Iš BIM teorijos žinoma, kad naudojami BIM metodai sukuria saugiklius, kurie tiesiog pašalina galimybę rangos šalims skirtingai interpretuoti sutartį ir (arba) padaryti klaidų projekte, taip pat minimizuoja galimybę netinkamai komunikuoti vykdant sutartį, netinkamai įforminti sutarties vykdymo dokumentus.
Šios teorinės prielaidos buvo patikrintos VGTU mokslininkams atlikus iš statybos rangos sutarties kylančių teisminių ginčų tyrimą. 2005–2014 m. 1-ojoje instancijoje buvo išnagrinėtos 449 tokios bylos, o Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – 107 bylos. Be kita ko, paaiškėjo, kad 51 proc. atvejų šalis laimėtoja nepakito visose trijose teismų instancijose, o 30 proc. atvejų teismų sprendimas nepakito visose trijose teismų instancijose.
Išanalizavus teisminių ginčų priežastis, buvo nustatytos dvi pagrindinės kategorijos – komunikacinės ir nekomunikacinės.
Nekomunikacinėmis konflikto priežastimis buvo laikomos tokios priežastys, kai viena iš rangos sutarties šalių sąmoningai nevykdė savo įpareigojimų arba kėlė nepagrįstų reikalavimų kitai šaliai. Šios kategorijos konfliktai sudarė 51 proc. visų nagrinėjamų atvejų. Svarbu pabrėžti, kad išvengti šio pobūdžio konfliktų praktiškai neįmanoma, bet galima ir būtina šio pobūdžio konfliktams ruoštis naudojant šias priemones: tinkamos sutartys, hipoteka, garantijos, tvarkingas vykdymo dokumentacijos pildymas, tinkama komunikacija vykdant sutartį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokio pobūdžio ginčai turėtų būti sprendžiami lengva ir greitai, tačiau dažniausiai jie trunka ilgai, kartais – metų metus.
BIM komunikaciją pakelia į kitą lygį
Kita teisminių ginčų priežasčių kategorija (49 proc.) – komunikacinės priežastys – kyla, kai šalys dėl įvairių priežasčių skirtingai interpretuoja projektą, įstatymą ar sutarties nuostatas. Esant komunikaciniam konflikto pobūdžiui, šalys taip pat gali kelti nepagrįstų reikalavimų, tačiau turi pakankamą pagrindą manyti esančios teisios.
Sudarydamos sutartį šalys visada tikisi abiem naudingo bendradarbiavimo. Tačiau jei šalys komunikuodamos (sutartis yra komunikacijos produktas) nesugebėjo aiškiai, vienareikšmiškai apsibrėžti, kokiomis sąlygomis jos vykdys sutartį, kokios yra šalių teisės ir pareigos, koks turi būti jų bendradarbiavimo rezultatas – tai sukuria palankias sąlygas konfliktui kilti. Jei konfliktas nesureguliuojamas, jis perauga į teisminį ginčą.
Esant komunikacinio pobūdžio konfliktų, net ir teismams nepaprastai sunku tiksliai įvertinti, kuri šalis yra teisi. Paprastai tariant, komunikacinės konflikto priežastys yra šalių „nesusikalbėjimas“, todėl komunikacinio pobūdžio konfliktų įmanoma išvengti, BIM modelyje sukaupiant daug itin tikslios informacijos ir nepaliekant erdvės skirtingoms interpretacijoms.
Tipiškas komunikacinio konflikto priežasties pavyzdys – projekto klaidos. Dažni atvejai, kai, pavyzdžiui, darbų kiekių žiniaraščiuose nurodomi neteisingi reikiamų atlikti darbų kiekiai. Tokiais atvejais rangovas būna įsitikinęs, kad už sutartą kainą jis privalo atlikti tik darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus darbus, o užsakovas – kad rangovas privalo atlikti visus statinio statybai užbaigti reikalingus darbų kiekius.
Nuodugniau išanalizavus komunikacinių konfliktų kategorijos priežastis, tampa akivaizdu, kad statinio informacinio modeliavimo BIM metodų taikymas pašalintų absoliučią daugumą (apie 70 proc.) komunikacinio pobūdžio konfliktų ir gerokai palengvintų ginčų, kilusių dėl blogos komunikacijos, sprendimą.
Mūsų tyrimu nustatyta, kad net 73 proc. komunikacinių konfliktų kyla dėl netinkamai (skirtingai) interpretuojamų sutarčių ir (arba) projekto klaidų. Didžiosios dalies šios kategorijos konfliktų būtų galima išvengti tinkamai, be klaidų parengus statinių projektus, standartizavus statybos rangos sutartis (tam labiausiai tinka BIM modelis).
Dar apie 10 proc. konfliktų galima būtų išvengti standartizavus statybos vykdymo dokumentus ir jų pildymo tvarką bei laiku ir tinkamai juos pildant. O tą galima būtų pasiekti statybos vykdymo metu įdiegus BIM metodus, įskaitant elektroninį statybos darbų žurnalą.
